Kai vienas po kito dygsta nauji butai Vilniuje, Naujamiestyje, kyla klausimas, kokie yra tikrieji žmonių poreikiai, ko jie nori, kad į tuos butus taip mikliai kraustosi. Juk Naujamiesčio alėjų butai dabar yra tikrai populiarus NT projektas Vilniuje. Ko vengia naujakuriai, atvykstantys būtent į šį rajoną ir į naujus jo butus?
Gyventi toli nuo centro
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko žmonės nori gyventi Naujamiestyje, tai norėjimas gyventi centre. Apsigyvenus kažkur toliau, nuošaliau, ramiau, jie jausis atskirti. O gal tiesiog sunaudos labai daug laiko važinėjant. Juk jeigu dirbi centre, o tavo butas yra kur nors už Pašilaičių, tenka per dieną papildomai važinėti dar bent 3 valandas. Tačiau, jeigu butas Naujamiestyje, o dirbti čia pat arba Senamiestyje, tuomet malonumas per 10 minučių nueiti pėsčiomis į tą vietą. Taigi, Naujamiestis dėl savo lokacijos sukviečia daug žmonių, kurie trokšta gyvenimo centre, ir neįsivaizduoja jo nutolus kur nors už miesto.
Gyventi sovietiniame daugiabutyje
Kitas dalykas, kurio labai nenori Naujamiesčio naujakuriai – tai gyvenimas sename daugiabutyje. Tas sovietmečio rudimentas, kurį mes turime daugumoje Vilniaus gyvenamųjų rajonų, dar po 10 metų bus visiškai unikaliu dalyku. Juk kažkada tie senieji baisūs daugiabučiai išnyks, ir mes gyvensime tokiuose daugiabučiuose, kokiuose turime gyventi dabar. Naujamiesčio gyventojai to siekia, ir galbūt dėl to ir apsigyvena naujuose butuose, naujos statybos namuose. Jie skamba kaip išsigelbėjimas, ir taip galbūt ir yra, nes sovietinė architektūra ir iš išorės, ir iš vidaus, primena ne pačius geriausius dalykus.
Brangiai mokėti
Ko dar nenori Naujamiesčio butų naujakuriai? Jie nenori sumokėti savo visų pinigų, ir uždirbtų, ir įsiskolintų. Nors Naujamiesčio prestižas jau gerokai pakilęs, bet kainos ten dar nėra tokios aukštos kaip Senamiestyje. Todėl, jeigu tik turite noro, galite čia gyventi, būti centre, turėti naujos statynbos butą, ir nemokėti tiek, kiek mokėtumėte gyvendami kokiame Gedimino prospekte.
Jausti provincijos dvasią ir atskirtį
Miestas ir sostinė visada siejasi su progresu. Juk tiek daug ir kultūrinių sluoksnių, menančių istoriją, čia sugulę. Tad ir žmonės, kurie čia nori gyventi, turbūt siekia išlikti civilizacijos centre, o ne pakraščiuose. Nors užmiestyje atskirame name apsigyvenęs žmogus jaučiasi tikru savininku ir šeimininku, tačiau tik centre gali jaustis tokiu miestiečiu, bendruomenės nariu, gyvenančiu taip, kaip jam ir reikia gyventi, su žmonėmis.